Neišbrendamos Vilniaus gatvės ir krintantys ledai

Švedija, Ispanija, Portugalija, Gruzija, Bosnija ir Hercegovina. Tai – Europos šalys, kurias dabar labiausiai niokoja pavasario stichijos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kol kas negali tiksliai pasakyti, koks šiemet bus potvynis. Tačiau nereikia nė potvynio – pirmą kartą per daugelį metų Vilniuje žiemą ir dabar – pavasarį – tvyro klaiki netvarka – keliuose, gatvėse, kiemuose, ant šaligatvių.

Didysis Vilniaus potvynis (1931 m. balandis). („Narodowe Archywum Cyfrowe“ (www.audiovis.nac.gov.pl) nuotr.)

Kol miesto valdžia politikuoja, kai kurios sostinės gatvės ir kiemai tapo neišbrendama purvyne, praeivių ir automobilių tyko milžiniško dydžio varvekliai. Tokia padėtis verčia pasižvalgyti po 1931-ųjų Vilnių, nes dabartinės miesto valdžios gebėjimai tinkamai reaguoti į situaciją, kelia rimtų abejonių.

Žinių apie senovėje buvusius ar katastrofinius potvynius išlikę labai mažai. Istoriniai šaltiniai pasakoja tik apie didelius potvynius, kurie dažniausiai susiję su kuriuo nors istoriniu asmeniu ar įvykiu. Yra žinoma, kad XII–XIX a. Lietuvos upėse kilo dešimtys didelių potvynių.

Aukščiausias žinomas vandens lygis (825 cm virš kontrolinės žymos) Neryje ties Vilniumi buvo 1931 metų balandžio 26 dieną. Šis potvynis labai pakenkė Vilniaus Arkikatedrai ir kitiems senamiesčio pastatams bei jų rūsiuose buvusioms vertybėms. Vanduo tuomet apsėmė Katedros aikštę ir dalį miesto centro, Antakalnį, Žvėryną, sugriovė kelis tūkstančius namų. Dėl užlietų Arkikatedros požemių suskilo šventovės sienos – vėliau ją teko restauruoti. Tačiau stichija padėjo atrasti karaliaus Aleksandro ir Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikus.

Ir po karo Neries vandenys Katedros aikštę buvo užtvindę – 1951, 1956 ir 1958 metais.

Nors pastarąjį dešimtmetį didelių potvynių Lietuvoje nebūta, Hidrometeorologijos tarnybos darbuotojai negali tiksliai pasakyti, koks šiemet bus potvynis. Šiemet sniego yra beveik dvigubai daugiau negu daugelį ankstesnių metų. Potvynio lygis priklausys nuo to, kaip greitai keisis oro temperatūra ir niekas kol kas nesiima tiksliau prognozuoti orų ilgesniam laikotarpiui.

Tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai tikina, kad galimam potvyniui yra pasiruošę. Į kovą su situacija gali būti mestos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kariuomenės pajėgos.

Tačiau netenka abejoti, kad padėtis Pamaryje bus tikrai rimta. Kelias nuo Šilutės iki Rusnės ir taip beveik kiekvieną pavasarį atsiduria po vandeniu.